Lã Miên — крутилось 0 дн, охват 23

Lã Miên с 2026-08-24 · картинка · 🇱🇹 литовский
Кадр рекламы Lã Miên

Кадр выше наш. Полное медиа с Facebook запрошено — подставим его сюда, как только приедет.

крутилось дней 0
охват — число Facebook, только ЕС 23
стран показа — словами Facebook 1
куда ведёт · кнопка «See details» coeitrw.com https://coeitrw.com/?fb_ad_id={{ad.id}}&fb_pixel=2263565661167708&fb_site_source_name={{site_source_name}}&launcher=2baf3631-8c8e-4f03-8753-d28d4808048c&fb_placement={{placement}}&cuuid=41c81650-95e3-4510-b456-4ed96c0de0e8&fb_campaign_name={{campaign.name}}&sub_2=1&fb_ad_set_id={{adset.id}}&fb_campaign_id={{campaign.id}}&sub_3=1&sub_1=cap&fb_ad_name={{ad.name}}&fb_ad_set_name={{adset.name}}&suuid=24158291-ddf7-42c6-81f9-6770eb6066d2 оффер
показывается в странах 🇱🇹 LT

Sužinoti daugiau 👉

„Penkerius metus negalėjau priimti savo kinės marčios. O kai mano sūnus mano pačios virtuvėje pradėjo kalbėti apie senelių globos namus, ji buvo vienintelė, kuri pasakė: „Palauk.“ Mano vardas Irena Kazlauskienė. Man 69 metai. Gyvenu Vilniuje, Žvėryne, ketvirtame aukšte, name, kuriame liftas veikia tik tada, kai pats užsimano. Trisdešimt dvejus metus dirbau surinkimo linijoje gamykloje netoli Vilniaus. Aštuonias valandas per dieną stovėdavau. Ant betoninių grindų. Rankos nuolat judėdavo. Žiemą langai būdavo atidaryti dėl nuo įrenginių sklindančio karščio. Į pensiją išėjau gavusi apdovanojimą už ilgametį darbą… ir visiškai sugadintais keliais. Mano vyras Jonas mirė 2018 metais. Turiu vienintelį vaiką. Tomą. Jam 38-eri. Jis inžinierius. Jau septynerius metus gyvena Šendžene, Kinijoje. Mano marčios vardas Lin. Ji kilusi iš mažo kalnų kaimelio Junanio provincijoje, vadinamo Shijitan. 2016 metais ji atvyko į Lietuvą, į Vilnių, pagal universitetų mainų programą. Ten jie ir susipažino. 2019 metų rugsėjį susituokė jos kaime. Aš nedalyvavau savo vienintelio sūnaus vestuvėse. Ne iš pykčio. Tiesiog fiziškai jau nebuvau pajėgi. Ilgas skrydis. Persėdimas. Tada oro uostas, kuriame iki vartų kartais reikia nueiti beveik kilometrą. 2019 metais laiptais žemyn jau leisdavausi šonu, abiem rankomis įsikibusi į turėklą. Pažiūrėjau į kelionės maršrutą. Tada į savo kelius. Ir supratau, kad nepajėgsiu. Tomas pasakė: „Nieko tokio, mama. Nesijaudink.“ Ir niekada man dėl to nepriekaištavo. Todėl jų vestuvių nuotraukoje jaunikio pusėje nėra nė vieno žmogaus. Tai kodėl aš niekada negalėjau iš tikrųjų su ja suartėti? Būsiu atvira. Kitaip nėra prasmės viso to pasakoti. Ne todėl, kad ji buvo kinė. Na… ne vien todėl. Labiausiai todėl, kad ji nebuvo Agnė. Agnė buvo ponios Onos Petrauskienės, gyvenusios dviem aukštais žemiau, dukra. Vaistininkė. Ji ir Tomas mokėsi toje pačioje gimnazijoje. Savo galvoje jau buvau suplanavusi visą jų gyvenimą. Vestuves. Butą

вся сеть «ываоыва» в библиотеке рекламы ↗
все объявления: рекламодатель Lã Miên →