Кадр выше наш. Полное медиа с Facebook запрошено — подставим его сюда, как только приедет.
ltdragondom.website
🔴2 METAI PRAGARO VOKIETIJOJE. KAIP IŠTRAUKIAU SAVE VIENA SU VAIKU ANT RANKŲ🔴 Mano vardas Lina. Man 26 metai. Aš iš Lietuvos. Prieš dvejus metus išvykau į Vokietiją ne todėl, kad svajojau apie naują gyvenimą. Tiesiog namuose viskas griuvo: tėvų skolos, maža alga ir jausmas, kad gyvenimas praeina pro šalį, o tu stovi vietoje. 💔 Galvojau: „Išvyksiu porai metų, užsidirbsiu, grįšiu ir pradėsiu viską iš naujo“. Dabar suprantu — gyvenimas retai eina pagal planą. 😔 Iš pradžių gyvenau kambaryje keturiese. Svetimi kvapai, svetimi pokalbiai, svetimas nuovargis. Nei tylos, nei vietos, kur galima tiesiog pabūti savimi. Dirbau ten, kur priimdavo: valiau biurus naktimis, ploviau indus kavinėje, rūšiavau prekes sandėlyje. Miegojau po 4–5 valandas. Valgiau bėgte. Šypsojausi, net kai iki galo nesuprasdavau kalbos — nes reikėjo dirbti toliau. Mamoms visada sakydavau: — „Pas mane viskas gerai“. Net kai visai taip nebuvo. Nenorėjau, kad jie dėl manęs nerimautų. 😟 Po metų susipažinau su vaikinu. Jis taip pat buvo iš Lietuvos. Su juo tapo lengviau — tos pačios juokeliai, pokalbiai be įtampos, jausmas, kad nesi viena. Pradėjau tikėti, kad gyvenimas gali susiklostyti. O paskui jis dingo. Be paaiškinimų. Be „atsiprašau“. Tiesiog nustojo atsakyti. 😭 Tą patį mėnesį sužinojau, kad esu nėščia. Sėdėjau ant lovos krašto ir žiūrėjau į sieną. Kaimynės miegojo, už lango gyveno miestas, o manyje buvo tyla. Tokia kurčia, kad ausyse zvimbė. Galvojau: Grįžti į Lietuvą ir palikti vaiką tėvams, būtų neteisinga. Likti čia ir pabandyti suteikti sau šansą viską ištaisyti, atrodė teisingas sprendimas. 😰 Pasilikau. Kai gimė mano sūnus, pirmą kartą per ilgą laiką pravirkau iš tikrųjų. Nuo suvokimo, kad dabar esu mama. Bet kuolas širdyje buvo dėl suvokimo, kad esu viena. Pavadinau jį Matas. Jam dabar keturi mėnesiai. Jis — mano mažas pasaulis. ❤️ Kartais jis žiūri į mane taip atidžiai ir su tokiu susidomėjimu. Bet kuri mama mane supras, šis mažas stebuklas, be žodžių, suteikė man daug motyvacijos
