Кадр выше наш. Полное медиа с Facebook запрошено — подставим его сюда, как только приедет.
🎰 Štai nuoroda į programėlę, kuria naudojuosi 👉
😭💔 Vos nepraradome savo kūdikio... bet likimas nusprendė kitaip. 🙏❤️ Mano vardas Antanas. Man 42 metai, gyvenu Kaune. Dirbu gamybos inžinieriumi vienoje iš Kauno pramonės įmonių. 10–12 valandų pamainos prie triukšmingų įrenginių, nesibaigiančios ataskaitos, techniniai brėžiniai ir atsakomybė už kiekvieną detalę... Visi, kurie mane pažinojo, visada sakydavo: — „Lietuvoje inžinierius – prestižinė profesija. Stabilus darbas, geras atlyginimas ir saugi ateitis.“ Jei tik jie būtų žinoję tiesą. Pastarieji šeši mėnesiai mano gyvenimą pavertė tikru košmaru. Mano žmona Laima laukėsi mūsų pirmojo vaiko. Tačiau nėštumas buvo labai sunkus. Beveik kiekvieną savaitę gydytojai pranešdavo naujas neraminančias diagnozes. Didelės rizikos komplikacijos... Jie atvirai pasakė, kad mūsų kūdikis gali gimti su rimtomis sveikatos problemomis. Arba net visai negimti. Tuo pat metu išlaidos augo kiekvieną dieną. Mūsų buto nuoma Kaune jau siekė beveik 900 eurų per mėnesį. Komunaliniai mokesčiai nuolat didėjo. Maisto kainos kilo. Tačiau blogiausia buvo tai, kad ne visas gydymas buvo kompensuojamas. Privatūs specialistai, papildomi tyrimai ir brangūs vaistai, kuriuos buvome priversti pirkti savo lėšomis. Laima verkdavo iš skausmo ir baimės, stipriai apkabinusi pagalvę. O aš stovėdavau vaistinėje, žiūrėdamas į savo banko sąskaitos likutį ir suprasdamas, kad pinigų neužtenka net kitam receptui. Vieną dieną net paprašiau vaistininkės iš sąrašo išbraukti dalį žmonai paskirtų vitaminų, nes tiesiog negalėjau už juos sumokėti. Jaučiausi bejėgis. Vyras, kuris negali apsaugoti savo šeimos. Vieną naktį visiškai negalėjau užmigti. Laima miegojo kitame kamba