darqelo.com
Ponia Petrauskaitė, jums liko 72 valandos iki priverstinio išieškojimo. Aš tiksliai prisimenu tą akimirką, kai mano gyvenimas pasikeitė amžiams. Mano vardas Gabija Petrauskaitė. Man 34 metai. Gyvenu Vilniuje kartu su savo vyru Tomu ir mūsų 6 metų dukrele Emilija. Mes visada svajojome apie nuosavus namus. Aš dirbau slaugytoja miesto ligoninėje, Tomas buvo automobilių mechanikas mažoje dirbtuvėje. Uždirbdavome kukliai, bet sąžiningai. Prieš 6 metus priėmėme didžiausią gyvenimo sprendimą — nusipirkome nedidelį namą su sodu Vilniaus pakraštyje už 255 000 eurų. Paėmėme hipotekos kreditą, mėnesinė įmoka buvo apie 1 180 eurų. Buvo sunku, bet susitvarkėme. Viskas ėjo gerai — kol viskas subyrėjo. 2025 metų pradžioje Tomo dirbtuvė buvo uždaryta. Jis pats pateko į avariją ir prarado galimybę dirbti fizinį darbą. Mano slaugytojos atlyginimas ir nedidelės pašalpos nebedengė net įprastų sąskaitų ir jo vaistų. Pradėjome skęsti skolose. Vienas mėnuo. Trys mėnesiai. Aštuoni mėnesiai. Swedbank man skambindavo kasdien. Paskui atėjo teismo registruoti laiškai. Ir galiausiai antstolio galutinis terminas. Skola: 49 780,50 €. Jei nesumokėsime laiku, prasidės priverstinis išieškojimas. Prarasime namus. Ir dabar liko tik 72 valandos. Stovėjau virtuvėje tarsi suakmenėjusi, telefonas drebėjo rankoje. Tomas įėjo. Pamatė mano veidą. — „Gabija? Kas atsitiko?“ Parodžiau jam raštą. Jis nieko nesakė. Atsisėdo šalia manęs, paėmė mano ranką. Ir taip sėdėjome tyloje, žiūrėdami į sieną. Emilija buvo savo kambaryje. Girdėjome jos tylų balsą, kai ji žaidė su lėlėmis. Visą laiką galvojau: po trijų dienų ji nebeturės savo kambario. Ši mintis mane sunaikino. Tą naktį aš nemiegojau. Gulėjau po sunkios pamainos ir žiūrėjau į lubas, skaičiai sukosi galvoje. 49 780,50 €. Ir jokios vilties. Apie 3 valandą nakties paėmiau telefoną. Slinkau TikTok’ą, iš tikrųjų nieko nematydama. Vienas video. Antras. Ir staiga užkliuvau už kažko keisto. Moteris pasakojo, kaip sumokėjo milžinišką skolą
