Austėja Navickaitė — крутилось 1 дн, охват 128

Energy Joker

Mano vardas Austėja. Man 29 metai. Prieš trejus metus atvykau į Angliją iš Lietuvos 🇱🇹. Esu vieniša mama. Sūnui 4 metai. Jis – viskas, ką turiu ❤️ Kai laukiausi, tikėjau, kad Anglijoje turėsime galimybę gyventi normaliai. Išvažiavau viena — be šeimos, be jokios pagalbos. Vaiko tėvas dingo dar prieš jam gimstant. Realybė buvo žiauri. Gyvenu mažame nuomojamame kambaryje, miesto pakrašty. Negaliu dirbti visos dienos — sūnus vis dar labai manęs reikia. Kartais imu valandas: valymas, pagalba namuose, senelių priežiūra. Keletas valandų… ir vėl pas jį. Pinigų katastrofiškai neužtenka. Darželis. Nuoma. Kelionės. Drabužiai ir batai — jis auga per greitai. Maistas ir vaistai. Taupiau viską — save, maistą, miegą. Paskui buvo momentas, kuris viską pablogino. Kai jam buvo treji, jis susirgo. Karščiavimas. Gydytojai. Tyrimai. Iškritau iš valandų. Sąskaitos nelaukė. Tekėjo skolintis iš moters, kurią pažinojau iš mūsų bendruomenės. Pažadėjau grąžinti per mėnesį. Mėnuo praėjo… o pinigų vis dar neturėjau. Ji ėmė rašyti. Paskui skambinti. Paskui kalbėti jau grubiai. Vieną naktį pasakė: «Jei negrąžinsi pinigų, daugiau nelauksiu». Sėdėjau ant lovos, apkabinusi sūnų, ir verkiau. Ne dėl savęs — dėl jo. Jaučiausi įvaryta į kampą. Kaip sužinojau apie programėlę Vieną naktį, jam užmigus, be tikslo slinkau telefoną. Tiesiog kad nereikėtų galvoti. Lietuvių grupėje Anglijoje viena moteris parašė: «Netikėjau, bet man pavyko išsiimti pinigus iš vienos programėlės». Paprastai tokias žinutes praleidžiu. Tą naktį sustojau. Parašiau jai į žinutes. Atsakė ramiai — be pažadų, be spaudimo. Pasakė: «Tiesiog pasidalinu, kas nutiko man». Kortelėje man buvo likę 32 svarai. Kelioms dienoms. Pažiūrėjau į ekraną. Sūnus ramiai kvėpavo šalia. Pagalvojau: «Aš ir taip esu dugne. Blogiau nebebus». Pirmas žingsnis Įnešiau 20 svarų. Be vilties. Tiesiog pabandyti. Pirmas sukimas — nieko. Antras — keli pensai. Trečias — vėl nieko. Jau norėjau uždaryti programėlę… Ir staiga ekranas nušvito. M